Marcus Sedgwick „Juodasis žirgas“.

Sveiki, skaitytojai!

Ak, sekmadienis jau eina į pabaigą, tiesa? Haha, o aš paskutines dvi šios savaitės darbo dienas prasirgau ir nėjau į mokyklą, šiandien pagal viską jau turėjau būt pasidarius namų darbus, bet... tiesiog pagalvojau, kad gal geriau atsisėsiu, atliksiu vieną darbą ir parašysiu naują įrašą!

Apie ką šiandien įrašas..? Taip, knygos! Pastebiu, kad socialiniuose tinkluose vis dar neapstoja knygų prašymai, nes žmonės tiesiog tingi skaityti patys, nors iš tikrųjų... Kas iš to, kad paprašo knygos aprašymo, galbūt veikėjų sąrašo, jeigu mokytojai paklausus kokio klausimo apie knygos turinį, mokinys paprasčiausiai neturi atsakymo?

Na, nesvarbu, šiandien tiesiog pasidalinsiu netgi ką tik pabaigta skaityti knyga. Taip, jos turinys vis dar šviežias mano atmintyje.

Šiandienai turiu perskaičiusi šią knygą.
Marcus Sedgwick „Juodasis žirgas“.





Visų pirma, kas yra tas Juodasis Žirgas?
Išduosiu paslaptį, nors tai turėtumėt perskaityt knygoje, kad suprastumėt. Tai yra gentis, na, gal ir ne visai gentis, bet kažkas tokio. Ups! Daugiau tikrai nieko nesakysiu!

Knygos aprašymas kalba taip:
Tolima šiaurė, prieš tūkstantį metų...
Išsiruošę į vilkų medžioklę Storno kaimo vyrai vienoje iš vilkų landų randa... mergaitę – mažytę, purviną ir staugiančią vilko balsu. Jie mažylę parsiveža į kaimą ir atiduoda šeimai, auginančiai panašaus amžiaus berniuką – Sigurdą.
Vaikai pamažu susidraugauja, ir Pelytė, – tokį vardą kaime gauna mergaitė, – nors ir jautri, užsisklendusi, vėl įpranta gyventi su žmonėmis.

Tačiau kaimo gyventojai ir ypač Sigurdas jaučia, kad mergaitė turi paslaptį. Kur ji gyveno prieš patekdama pas vilkus? Kas ją išmokė skaityti gyvūnų mintis ir matyti jų akimis?
Dar daugiau paslapčių užmena keista dėžė, išmesta jūros, ir netrukus į kaimą atklydęs svetimšalis juodais delnais ir baltais plaukais, laivais atplaukiančių pirklių pasakojimai apie ištuštėjusius kaimus Storno kaimynystėje bei Juodojo Žirgo karių bijančius žmones.
Storno gyventojai jaučia, kad netrukus jų gyvenimas negrįžtamai pasikeis – artėjantys pavojai atskleis daug paslapčių ir iš visų, o ypač iš Sigurdo, pareikalaus didelės narsos, brandos ir išminties...“



Ką apie knygą pasakyčiau aš?
Na, ši knyga tikrai yra įtraukianti. Kiekvieno skyriaus pabaigoje kažkokių didelių intrigų tikrai nebūdavo, tačiau tikrai gundydavo versti sekantį lapą ir sužinoti kas veikėjų laukia toliau.
Iš pradžių, knygos turinys atrodė labai nuspėjamas. Atrodo, jau žinai kas laukia toliau, taip ir nutikdavo, bet pabaiga tikrai nustebino mane. Ji buvo visiškai netikėta. Būtent pati pabaiga (kurią ir baigiau skaityti šiandien) be galo įtraukė. Nors jau buvo paskutinis skyrius ir jo pabaiga, norėjosi dar skaityt ir skaityt, kad sužinotum, kaip veikėjai gyveno toliau ir kaip viskas vyko.
Pabaigoje atsiskleidė daugiausiai dalykų, kurių skaitytojas būtų visiškai nenuspėjęs knygos viduryje ar tuo labiau, pradžioje. Taip, ta pasakojimo eiga atrodė žinoma, kas po ko eis, kaip viskas bus, tačiau pabaiga daugumą nulėmė ir tikrai daug ką pakeitė.
Taipogi, knyga yra pasakojama iš kelių pozicijų. Pagrindinis tekstas pasakojamas trečiuoju asmeniu, tarp „pagrindinio teksto skyrių“, įsimaišo pagrindinio veikėjo mintys, prisiminimai, dabartis. Tie „pridėtiniai skyriai“ yra pasakojami iš jo pozicijos.



Pagrindiniai veikėjai.
Pagrindiniai veikėjai, mano supratimu, buvo Sigurdas ir Pelytė.
Sigurdas buvo jaunas berniukas, kurio tėvas kovėsi dėl Įstatymų Sakytojo vardo, tačiau pralaimėjo. Sigurdo tėvas, kartu ir pats berniukas, jautė neapykantą esamam Įstatymų Sakytojui, tačiau į Storno gyvenvietę vieną dieną atėjo nepažįstamasis ir į jų gyvenamąją vietą atnešė nelaimę... Nuo to laiko daug kas pasikeitė...
Pelytė buvo maža mergaitė, kuri buvo Sigurdui lyg sesuo, o šis jai buvo lyg brolis, tačiau... taip, pabaigoje daug kas pasikeitė. Kuriam laikui. Aplamai ši mergaitė atsidūrė Storno gyvenvietėje labai keistomis aplinkybėmis, tačiau tai jūs plačiau paskaitysit pačioje knygoje.

Ar siūlyčiau paskaityti šią knygą?
Tikrai taip!
Knyga sakyčiau, kad netgi pamokanti, jog niekada nereikia pasiduot. Viltis yra ir ji miršta paskutinė. ☺

O kokios knygos jūsų mėgstamiausios?
Kokie žanrai skaitomiausi?
Pabendraukim komentaruose.

Dar neskaitei mano praeito įrašo? Spausk čia ir būtinai paskaityk!

Iki kitų susitikimų, mielieji,
Shining Star. xx

Komentarai

  1. Žvaigždute, kitam kartui pasistenk padaryt išvaizdesnes ir kokybiškesnes nuotraukas:/
    Šįkart ir aš galėčiau prisikabint prie gramatikos, KAI SKAITAU SU INTONACIJA, bet nieko, tebūnie... :DD
    O šiaip, viskas super <3

    Kviečiu užsukti: http://migdoline.blogspot.lt/

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Fotografavau vakare ir anksčiau, nes tikėjausi, kad greičiau perskaitysiu knygą, bet pakišo koją laiko neturėjimas, o perfotografuot negalėjau, nes nutiko taip, kad fotoaparatas išsikrovęs. Laiku... Kad normaliai pasikrautų, turi praeit nemažai laiko, o aš nenorėjau laukt, tai su nuotraukom taip ir gavosi. :')
      Na na, sausainiuk, tai kur tos klaidos? :DDDDDD
      Buškis. ♥

      Panaikinti
  2. Pati tobuliausia knyga ,,Paklausk Alisos" gal būt pavadinimas skamba keistai, bet knyga įtraukianti. Ji dienorasčio stiliaus, apie penkiolikmetę mergina kuri pradejo vartoti narkotikus. Visų geriausia yra tai,kad ši istorija nėra išgalvota, knyga paremta tikrais faktais.. Rimtai,patariu paskaityti visiems, nes knyga gana šiuolaikiška, nėra nieko pagražinta. Be to istorijos pabaiga tikrai netikėta.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Būtų visai įdomu paskaityti! Galbūt pameni autorių?

      Panaikinti
  3. Tobula! Taip ir toliau, mergyt! <3
    mano blogas: abrikosinee1.blogspot.lt

    AtsakytiPanaikinti
  4. Man tai puikus traipsnis ir vėl gii. Įdomus aprašymas knygos, manau, galėčiau tikrai pasiimti paskaityti 😊😊 O aš tau siūlyčiau knygą "Siuntėjas".. Nereali knyga..Iškart man kiek sunkiai skaitėsi, bet vėliau, taip pat įtraukė..❤

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Turiu šią knygą namuose, bet vis neprisiruošiu perskaityti... :/
      Kai perskaitysiu kelias iš bibliotekos pasiimtas knygas, manau, kad tikrai susirasiu lentynose „Siuntėją“ ir pasiryšiu perskaityt, nes kai tai bandžiau padaryt prieš porą metų, perskaičiau pirmą puslapį ir padėjau į šalį, nes visiškai netraukė, bet dabar girdžiu gerų atsiliepimų ir visai gundausi perskaityt ją.
      Be to, dėkoju už nuomonę ir patį komentarą! ♥

      Panaikinti
  5. Pritraukė ši knygą...Tik kažkodėl krito į galvą, kiek puslapių yra šioje knygoje...
    Mano blog tinklaraštis: dcloudyplanet.blogspot.lt

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na, asmeniškai man, kaip mėgstanti skaityti be galo storas knygas, tai ši su puslapių skaičiumi vargo visiškai nesudarė, nes jeigu gerai pamenu joje 200-300 puslapių, tad tikrai nėra kažkas neįveikiamo. ^^

      Panaikinti

Rašyti komentarą

♡Populiariausi♡