Smurtas artimoje aplinkoje//bloginimo pabaiga?!



Ar kartais pagalvojate kaip skauda vaikui prieš kurį smurtaujate?
Jums tai atrodo paprastas auklėjimo būdas, tačiau ar nutuokiate, kad mušdami vaiką, nutraukiate su juo artimą ryšį?
Auklėti vaikus galima ir ramiu žodžiu, jeigu jums tai nepavyksta, ką gi, reiškiasi, kad su savo vaiku nesugebate rasti bendros kalbos.
Turbūt paklausite kaip rasti tą bendrą kalbą? Na, galiu pasakyti, kad tikrai ne diržu, kažko draudimu ar rėkimu. Turite neteisti savo vaiko už jo pasirinkimus, palaikyti savo vaiką, o svarbiausia – kalbėtis. Neturite būti kažkokie komisarai, kurie už kiekvieną klaidą baudžia. Turite išmokti patarti ramiu, švelniu žodžiu, o ne rėkimu. Su kiekvienu išrėkiamu žodžiu jūs žeidžiate savo vaiką psichologiškai, o su kiekvienu rankos mostu vaikui per veidą ar kitą kūno dalį, suprantama, kad žeidžiate savo vaiką fiziškai.
Dauguma šiuolaikinių vaikų, kurių tėvai yra gana griežti, bijo grįžti namo gavę prastesnį pažymį. Kodėl? Todėl, kad tėvai stebi to vaiko pažymius ir už kiekvieną gautą mažesnį pažymį – baudžia, tačiau juk pažymiai iš tikrųjų neįvertina mūsų sugebėjimų, tai yra laikina, mes viską galime išmokti, o galbūt rašydami atsiskaitymą mes MOKĖJOME, bet sumaišėme ar iš susijaudinimo pamiršome. Mieli tėveliai, už tai vaiko negalima bausti.
Vieni iš paaiškinimų, kodėl tėvai smurtauja prieš vaiką – auklėjimas. „Jis manęs nesupranta“, „Su juo neina susišnekėti“... Norėčiau paklausti, ar mušdami vaiką tikitės, kad jis jus supras ir su juo eis susišnekėti? Ne, to nebus, jis galbūt supras, bet ne ilgą laiką arba tiesiog apsimes, kad supranta. Jūs norite apsimetėlio savo vaiko ar tikro? Manau, kad tikro, nes apsimetėlių nenori niekas. Kalbėkitės su savo vaiku, o ne jį muškite.
Yra tėvų, kurie nepalaiko savo vaikų ar tiesiog to nesugeba, bet su šiuo nemokėjimu jūs prarandate gana daug. Vaikas jumis nepasitiki, beveik nieko nepasakoja, nes žino, kad jums tai nepatinka ar už tai jūs prieš jį kelsite.
Dėl smurto artimoje aplinkoje vaikas pradeda elgtis kitaip ne tik namuose, bet ir kitose įstaigose, pavyzdžiui, mokyklose, įvairiuose būreliuose. Jis gali pradėti arba būti visiškai tylus per pamokas, susigūžti vos kažkam staigiau mostelėjus ranka įnirtingai pasakojant, arba būti išsišokėlis visur ir mušti kitus vaikus, juos spardyti, talžyti ir daužyti, nenuostabu, jeigu pakeltų ranką ir prieš mokytoją. Tokių pavyzdžių mūsų mažoje Lietuvoje tikrai galima rasti ne vieną ir ne du, tad šiuo įrašu (žinau, kad jo greičiausiai nepamatys nei vienas suaugęs) noriu paprasčiausiai pasakyti, kad nustotumėte mušti savo vaikus ir pradėtumėt su jais kalbėtis. Pokalbis visuomet viską išsprendžia, tačiau nesitikėkite pakeisti padėtį iškart, jeigu vaikas jumis nepasitiki ir nenori jums atsiverti, jūs neturite jo spausti, tiesiog turite leisti suprasti, kad jums rūpi jūsų vaiko gyvenimas ir norite apie jį žinoti kuo daugiau, turite mažais žingsneliais žengti prie to, kad jūsų vaikas imtų jums pasakotis, visiškai jums atsivertų ir nebijotų kalbėti bet kokiomis temomis. Viskas ateina su laiku tik reikia ryžto ir kantrybės.

Sveiki, sveiki, sveiki! Kodėl sveikinuosi pabaigoje įrašo? Iš tikrųjų tai įdomu ir man pačiai, bet tarkime, kad tiesiog norėjau paįvairinti išsidėstymą šiame įraše. Pats įrašas buvo skirtas suaugusiems, kurie smurtauja prieš savo bejėgį vaiką, galbūt kažkada bus ir apie išsišokėlius vaikus... arba nebus nieko. Įrašo pavadinimas galėjo ir suintriguoti, nes visgi, skamba ne kaip ir man pačiai.
Šiąnakt galvojau apie gana nemažai dalykų (jeigu pagalvojote, kad man nesimiegojo – taip tikrai ir buvo!) ir tikrai pagalvojau apie bloginimą. Pastaruoju metu visiškai nepriverčiu savęs prisėsti ir parašyti naują įrašą į blogą. Šiuo metu turiu netgi daugiau galimybių kelti įrašus dažniau, nei prieš tai, tačiau nėra nei noro, nei motyvacijos. Iš dalies, prisipažinsiu, bijau. Bijau, kad žodžiai mano įrašuose gali likti tuščiai perskaityti ir nesuprasti, na, ir savaime aišku, kad kai tokios mintys sukasi galvoje, be galo trūksta palaikymo, tad tiesiog pasidalinkit savo mintimis komentaruose, savo nuomone tiek apie šį įrašą konkrečiai, tiek apie, galbūt, visą blogą, gal netgi ir pačią mane. Tiesiog pabendraukime! Nes to man su tinklaraščio skaitytojais tikrai labai trūksta šiuo metu!

Tikiuosi, kad iki kitų susipaišymų...
Shining Star. xx

Komentarai

  1. Labai geras ir nuoširdus įrašas. Tikiuosi bent vienas suaugęs pamatys šį įrašą. Laukiu daugiau tokių!❤

    AtsakytiPanaikinti
  2. visur tikrai sutinku su Tavim. gaila ir liūdna, kad vis dar yra žmonių, kurių supratimas kitoks.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Pagaliau leidžia pakomentuot.. Wow! Įrašas gan įdomus ir verčiantis susimąstyt, super! Taip norėtųsi, kad jį pamatytų suaugusieji, susimąstytų ir pakeistų savo elgesį. Šaunuolė! ❤

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

♡Populiariausi♡