Vakarykštės vėtros padariniai: Jono Vailokaičio gimtinė.

Sveiki!

Įrašą planavau visiškai kitokį nei, kad rašau dabar, tačiau tempti ilgiau tikrai negalėjau, nes vėliau viskas būtų tiesiog neįdomu.
Taigi, vakar šiokia tokia vėtra ar audra (manau, kad kaip pavadinsi, taip nepagadinsi) kiek mačiau per orų prognozes, praslinko palei visą vakarinę ir pietvakarinę Lietuvos dalį, bet kadangi aš ne Naglis Šulija, tiksliai ir nepasakysiu. Noriu tiesiog papasakoti šiokią tokią istoriją iš savos aplinkos bei parodyti tai nuotraukose.
Audros debesis mačiau jau apie trečią valandą po pietų, griaustinis girdėjosi visą laiką, o su broliu dar vaikštinėjom lauke. Kadangi abu bijom audrų, atėjom į kambarį anksčiau, gyvename name, tad išsikirtome elektrą ir pakankamai ramiai laukėm kol mus užklups audra. Prasidėjo stiprus lietus, pakilo vėjas, prasidėjo ir seniai regėta kruša. Žaibai blyksėjo vienas po kito, garsas taip pat buvo tikrai kurtinantis.

Kadangi šiandien Žolinės, vakar tėvams darbas baigėsi anksčiau, tad žinodami, kad mes su broliu bijome audrų, jie skubėjo namo. Atsidūrę maždaug 2 km nuo namų, jie turėjo sustot, nes važiuot nebebuvo įmanoma. Tėvai pateko į beveik patį audros centrą. Automobilis buvo be galo stipriai blaškomas vėjo, siūbavo į visas puses, pro langus nieko nesimatė, šiek tiek aprimus viskam matė, kad molis nuo žemės tiesiog buvo keliamas vėjo ir teškiamas ant automobilio. Kai jau buvo įmanoma važiuot, jie pajudėjo namo. Tėvams grįžus namo, dar kurį laiką audra nerimo, bet jau buvo nebe taip baisu, kaip prieš tai.

Audrai aprimus visi išėjom apžiūrėt sodybos, kokios žalos pridarė audra. Kaip visada po stipresnių vėjų mėtėsi didesnės medžių šakos, tačiau nebuvo taip baisu, apie ką papasakosiu vėliau. O jei tiksliau, nepasakosiu, daugiau parodysiu, tačiau dar likite su manimi šioje eilutėje.
Gyvename prie Nepriklausomybės akto signataro Jono Vailokaičio gimtinės. Po audros kažkur iš ten pasirodė vienas vaivorykštės galas. Matėme, kad gimtinėje kažkas ne taip, bet tuo metu dar nesupratome. Šiandien aplankėme signataro gimtinę, kurioje, tikrąja to žodžio prasme sakant,  išvydome jovalą. Medžiai nulaužti, išplėšti su šaknimis, šakų pilna, viršūnės nudraskytos. Sutvarkytos gimtinės nebeliko.
Kadangi vis dar esu gyva įspūdžiais (manau blogąja prasme, nes tai sukėlė problemų ir ūkininkui, kuris ūkininkauja aplink J. Vailokaičio gimtinę), vis dar rašau šį įrašą ir vis dar neprarandu noro jo paskelbti bei pasidalinti nuotraukomis su savo skaitytojais.
Žinau, kad įrašas ilgas nebuvo, aš išvis neplanavau rašyti jo tokio ilgo, bet jau baigiu. Susimatysime kitą savaitę, o dabar tiesiog palieku jus pasižiūrėti į vaizdus!

Shining Star. xx

Galingas medis laukuose nebepasirodys.

Vidus.

Kaip atrodo iš šono.

Kaip atrodo iš šiek tiek toliau.

Iš daaar toliau, bet priartinus.

Išversta net su žemėm.

Šone galim matyti šakas.

J. Vailokaičio gimtinėje stovintis paminklas ir šiek tiek vaizdo aplink.

Vos už kelių metrų nuo J. Vailokaičiui skirto paminklo.

Šimtametis medis kiek tolėliau nuo J. Vailokaičio paminklo.

„Nurengta“ medžio viršūnė.