Storytime: nenusisekusi draugystė.

Labas visiems!

Prisipažinsiu, šiam įrašui ruošiausi ne vieną savaitę ir kai ruošiausi kelti kažkokį įrašą į tinklaraštį, tiesą sakant, sumišau būtent kurį turėčiau kelti, nes turėjau mintyse pasiruošusi tris, bet kai taip per daug neatskleidžiant įrašų turinio, pasakiau kokius turiu pasiruošusi, man patarė šį, tad prisėdau jį rašyt. Prieš rašant šį įrašą, mano mintys skraidė tai prie vieno įvykio, tai prie kito, bandžiau jas šiaip taip susidėlioti, bet iki galo man to nepavyko padaryti, tad iš anksto perspėju, kad sakiniai gali būti nerišlūs, kai kurių sakinių minties galit gal net ir nesuprasti, bet aš pasistengsiu viską išdėstyti kuo aiškiau ir kuo suprantamiau.
Be to, perspėju, kad gali pasidaryti nuobodu skaityti visa tai, nes spėju, kad įrašas išeis gana didelės apimties, tačiau nepatingėkite jo viso perskaityti! ☺



Taigi, prieš keletą savaičių mane paliko „geriausia draugė“. Iš tikrųjų, bendravome ir draugavome nuo darželio, kartu buvome patyrusios ir balto, ir juodo, mūsų bendras gyvenimas buvo gana vingiuotas. Nuo darželio laikų kartu ėjome į šokius, daug ką aptarinėdavome, turėjome gana nemažai paslapčių ir beveik visuomet laikėmės drauge. Pykčių tikrai būdavo, nesikalbėdavom dienomis, savaitėmis, bet po kažkiek laiko vis vien viską išsiaiškindavome ir vėl bendraudavome kaip anksčiau, dėl ko visuomet džiaugdavausi. Iš pradžių, kai susipykdavom, atrodydavo, kad pasaulis apvirs aukštyn kojomis, nes iš visų draugų, kuriuos turėjau, ji žinojo daugiausiai, tad tiesiog galvoje kirbėdavo ta mintis, kad neturėsiu kam pasipasakot, su kuo pakalbėt ir, kad negalėsiu iš savo pusės padėt jai, bet po kelių pykčių galvoje visuomet būdavo ta mintis, kad mes vis vien susitaikysime, tik nežinia kada. Visą laiką mokykloje laikėmės drauge. Vienais metais į mūsų klasę atėjo naujokė, su kuria mes (aš ir mano „geriausia draugė“) greitai susidraugavome ir tapome lyg neišskiriama trejybė, tačiau naujokė mus dažnai skirdavo. Iš pradžių kartu, visos trys, koridoriais vaikščiodavome visada, dalindavomės mintimis, problemomis, viskuo, kas nutikdavo, bet laikui bėgant jos pradėjo daugiau bendrauti, valkiotis gatvėmis ir naujokė pradėjo mane su „geriausia drauge“ vis dažniau ir dažniau kiršint. Abi su „geriausia drauge“ buvome ne pačio lengviausio charakterio, kaip ir pati naujokė, o pastaroji tiek man, tiek mano „geriausiai draugei“ vis dažniau pripasakodavo, kad mes viena kitą apkalbinėjam už akių, sakom viena apie kitą blogiausius dalykus, tad po to incidento, galima sakyt, kad nebendravome maždaug mėnesį laiko ir abi viena į kitą žiūrėdavome žudančiais žvilgsniais, tačiau po kurio laiko susirašėme per Messenger ir po truputį pradėjome viską aiškintis. Dabar daugelis pagalvos, kad neišdrįsome pradėti aiškintis realybėje... Taip ir buvo, bet internetu aptarėme labai nedaug iš tikrųjų, nes kitą dieną paprasčiausiai išsiaiškinome realiai ir mūsų draugystė vėl atsinaujino, vėl tapo stipri, nes supratom, kad naujokė mus paprasčiausiai bando išskirt. Po to įvykio paprasčiausiai su naujoke beveik nebendravom ir visa klasė gana greitai sužinojo apie tai, ką naujokė darė su mūsų draugyste, tad visi pradėjo su ja atsargiai bendraut. Sakyčiau, kad tiek mano „geriausia draugė“, tiek naujokė yra laaabai keistos... Turiu omenyje, kada nori bendrauja, kada nori nebendrauja, kartais užsirauna iš oro ir nesuprasi, ką padarei blogo. Na, paskui buvo vasara ir visa kita, o rugsėjo pradžioje (šiais metais) susėdome su „geriausia drauge“ ir ji man papasakojo, kad naujokė „gailisi“ dėl to, ką padarė ir, kad vėl nori su mano „geriausia drauge“ palaikyti gerus ryšius. Manęs automatiškai į tai nekišo, nes žinojo, kad aš nesutiksiu imt ir bičiuliuotis. Aš su naujoke iki dabar nepalaikau tų normalių, draugiškų ryšių, bendrauju kaip su klasioke, kad nereikėtų rietis ir tiek, kartais pajuokaujame, kartais po pamokų einam kartu, tačiau nesileidžiu su ja į artimas draugystes, bet aš jau nukrypau nuo įrašo temos...
Na, kaip jau pradžioje pasakojimo minėjau, maždaug prieš keletą savaičių nustojome bendrauti su „geriausia drauge“. Priežastis iš tikrųjų mane iš pradžių nuliūdino, o vėliau sujuokino. Realiai, esu panelė, kuri nebijo pasimušt ir kartais nusikeikia, tad mokytojos jos mamai pripasakojo, kad tokius dalykus darau labai dažnai ir „geriausia draugė“ man pareiškė, kad jos mama jai trukdo su manimi bendrauti. Juokinga? Man tikrai taip. Juokinga vien dėl to, kad jeigu ji būtų tikra draugė, ji su manim bendrautų net jeigu ir jos mama draustų, be to, jos mamai pradėjo atrodyti, kad aš darau „geriausiai draugei“ blogą įtaką, tad būtent dėl to ir draudžia mums bendrauti.
Man realiai net nebus gėda, jeigu šį įrašą ji pati perskaitys, nes aš paprasčiausiai dabar lieju savo mintis ir jausmus. Prisipažinsiu, net nesigailiu, kad nustojome bendrauti. Taip, klasėje neturiu tos „geros draugės“, su kuria galėčiau pasikalbėti, tačiau tai nėra svarbu. Dabar pamąstau, kad ne aš dariau savo „geriausiai draugei“ blogą įtaką, o ji man, kadangi vos tik nustojau su ja bendrauti, pradėjau daugiau rūpintis savo mokslais ir gruodžio mėnesį mano vidurkis buvo pats aukščiausias, o dienyne net nebuvo aštuoneto, nes visi pažymiai buvo aukštesni, kas mane tikrai džiugina iki šiol, nes esu be galo motyvuota mokytis ir visa tai vien dėl to, kad nustojau bendraut su ja, na, o kiek matau jos pažymius, ji mokosi lygiai taip pat, tad abejoju ar bendravimas su manimi pakeičia jos mokymosi rezultatus, ji eidama koridoriais lygiai tiek pat keikiasi (jeigu ne daugiau) ir toliau žemina mokytojus per pamokas, jeigu pamoka jai nėra įdomi, kai tuo tarpu aš, jeigu neįdomi pamoka, sėdžiu tyliai su telefonu rankose ir nekreipiu dėmesio į aplinką.
Na, o aplamai šiuo įrašu noriu pasakyti, kad pirmiausiai turite nuspręsti ar jūsų „geriausias draugas“ tikrai yra vertas tokio statuso jūsų gyvenime. Galite dažnai patikrinti jį, nes asmeniškai mano „geriausia draugė“ ne visada mane normaliai išklausydavo. Taip, aš kalbėdavau, išsikalbėdavau, tačiau jai tai pro vieną ausį įeidavo, pro kitą išeidavo. Per atsiskaitymus beveik visuomet nusirašinėdavo arba klausinėdavo į kokį klausimą kaip atsakyt (jei būdavo paduodami skirtingi variantai), jeigu netyčia užmiršdavau prieš kokį atsiskaitymą skaičiuotuvą namuose, ji man niekada jo neskolindavo, nors jau būdavo išsprendusi savo uždavinius. Taigi, draugus reikia mokėti atsirinkti, taip pat reikia atsirinkti kuriuos galima vadint „tikrais“ ir „geriausiais“ draugais, o kurie tiesiog ir lieka ale „draugais“, nors jie nieko apie Tave nežino.
Dar pridedant prie mano „storytime“ porą eilučių, galiu pasakyti, kad turėjau dar porą draugių, su kuriomis bendravau daugiausiai tris metus ir jos man visuomet padėdavo, tad laikiau jas tikromis, bet jos tokios anaiptol nebuvo. Net keista matyti kaip kita mokykla gali pakeisti žmogų... Bet ką padarysi, gyvename dabartimi!
Šiomis istorijomis norėjau pasakyti (spėju, kad dabar pasikartosiu, bet gal nieko tokio), kad paprasčiausiai nepultumėt įsileisti žmonių į savo gyvenimą, patikėti jiems savo paslapčių, problemų ir viso kito... Pirmiausiai įsitikinkite ar jis į jūsų gyvenimą atėjo ne ieškodamas naudos, o norėdamas padėti ar paprasčiausiai bendrauti, draugauti su jumis.
Na, ir tikiuosi, kad jums tokių dalykų niekada gyvenime nenutiks. Tikiuosi, kad turite pačius tikriausius ir geriausius draugus! O kas neturit tokių, nenusiminkit, tikrus draugus yra be galo sunku surasti ir tokie iš jūsų gyvenimo nedings niekada. Šiaip, geriausio draugo neturėjimas turi ir savų pliusų: niekam nepatiki savo paslapčių ir gali nebijoti, kad kažkas jas sužinos. Geriausias draugas galite būti ir pats sau! ☺

Be to, Facebook kurį laiką skraidė mano pačios kurti žodžiai, kuriuos parašiau vieną vakarą į frazių grupę ir taip išėjo, kad jais buvo pradėta dalintis. Pateikiu netgi du pavyzdžius, nes pagalvojau, kad jų užteks.



Draugaukime instagram'e,

Dėkoju kiekvienam, kuris perskaitė šį įrašą, lauksiu jūsų komentarų!
Shining Star. xx

Komentarai

  1. Mano nuomonę tai geriausias tavo įrašas parašytas iš širdies! Likau sužavėta tavo istorija! Tikraii puikus įrašas! Taip ir toliau ^^

    AtsakytiPanaikinti
  2. Puikus įrašas! Iš tikrųjų, paskaičius tavo šią istoriją, tai verčia susimąstyt apie tikrus draugus...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Nesakau, kad aš čia išskirtinė ir visa kita, bet man realiai tai nėra kažkokie labai nemalonūs įvykiai, taip ir atsirenki tikrus draugus :D

    AtsakytiPanaikinti
  4. Liudna, bet tuo pačiu ir gera pamoka, kad draugus atsirinkti yra labai sunku. Šiais laikasis žmonės tokie dviveidžiai... Pamokantis įrašas. Taip ir toliau 💛

    AtsakytiPanaikinti
  5. Man yra nutikę tokie dalykai su keliais žmonėmis, o su viena viskas pasikeitė, kai atėjom į naują klasę, nes gimnazija ir susirado draugytę naują. Tad I feel you. Kai supratau, kad su manim elgiamasi kvailai, tai aš ją palikau, o ne jinai mane. Kartais pajuntu, kad kažko trūksta, bet.. 😁
    https://voldandmort.blogspot.lt/

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pripažinsiu, ir mane aplanko tokios dienos, kai jaučiu, kad trūksta žmogaus su kuriuo buvo linksma bent jau kartais, bet kai prisimenu kaip šlykščiai ji su manimi elgėsi (ir tiesą sakant, elgiasi dar iki šiol), tai jau geriau būsiu viena, nei pulsiu į draugystes su ja.

      Panaikinti

Rašyti komentarą

♡Populiariausi♡